Iš pradžių tik kakavos pupelės, paskui karštas gėrimas majų ir actekų dievams, vėliau jau saldus gėrimas Europos aristokratams – kelias ilgas, tačiau grįstas nuostabiu šokolado skoniu ir valgymo palaima. Kažkada bažnyčia draudė vartoti šokoladą kaip afrodiziaką.
Šokolado skonis ir kvapas gali pavergti net ir labai stiprų žmogų. O jei tai „Šokolado pasaulio“ šokoladinis saldainis, kurį gamindami atidavėme visą savo žmoniškąją šilumą ir meilę, tuomet palaima skonio receptoriams garantuota. Įsidėkite į burną juodojo šokolado gabalėlį, užmerkite akis ir pasinerkite į saldžiąją nuodėmės karalystę!
Mintimis nuklyskite į praėjusio amžiaus vidurio Prancūzijos provincijos miestelį iš filmo „Šokoladas“. Argi ne tiesa, kad šokoladas daro stebuklus ir jis toks galingas, kad gali pavergti konservatyvių miestelėnų, saugančių visuomenės dorovę, širdis?
Štai kodėl daugiau nei trys ketvirtadaliai pasaulio žmonijos yra apžavėti šokolado.
